Karštis padidina pulsą ir nukreipia kraują į odą. Daugumai sveikų suaugusiųjų tai saugu, tačiau kai kurios ligos ir vaistai paverčia tai tikra rizika.
Nesilankykite pirtyje, jei
- jaučiate krūtinės skausmą, kuris prasideda ramybės būsenoje arba stiprėja (nestabili krūtinės angina)
- per pastarąsias kelias savaites patyrėte infarktą
- turite sunkų aortos vožtuvo susiaurėjimą (aortos stenozę)
- turite nekontroliuojamą širdies nepakankamumą
- turite nekontroliuojamą aukštą kraujospūdį
- karščiuojate arba turite ūminę infekciją ar uždegimą
- gėrėte alkoholio
- naudojate fentanilio pleistrą: dėl karščio gali išsiskirti pavojinga dozė
Pirmiausia pasitarkite su gydytoju, jei
- esate nėščia, ypač pirmus tris mėnesius: perkaitimas siejamas su apsigimimais, todėl palaikykite kūno vidaus temperatūrą žemesnę nei 39 °C
- turite širdies ritmo sutrikimų, širdies vožtuvų ligą ar kitą širdies ligą
- turite žemą kraujospūdį, atsistojus jums dažnai darosi silpna arba turite POTS
- sergate liga, didinančia jautrumą karščiui, pvz., išsėtine skleroze
- turite kraujavimo sutrikimą, inkstų ligą ar kitą lėtinę ligą
- turite atvirų žaizdų, dilgėlinę ar uždegiminę odos ligą
Vaistai, kuriuos reikia patikrinti
Beta blokatoriai, nitratai, diuretikai, kiti kraujospūdį mažinantys vaistai, stimuliatoriai (įskaitant ADHD vaistus) ir prakaitavimą mažinantys vaistai, pvz., kai kurie antihistaminiai ir antidepresantai. Jie gali sumažinti kraujospūdį, pakeisti pulsą ar trukdyti atvėsti.
Vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir planuojantieji vaikelį
Vaikai ir vyresni žmonės greičiau įkaista ir netenka skysčių: rinkitės trumpesnius ir vėsesnius seansus ir niekada nepalikite vaiko pirtyje vieno. Vyrams, planuojantiems vaikelį, reguliarus pirties lankymas kelis mėnesius mažina spermatozoidų skaičių; nustojus lankytis jis atsistato, o vėsinanti apsauga padeda.
Iš karto išeikite, jei jaučiate
Galvos svaigimą, pykinimą, sumišimą, galvos skausmą, krūtinės skausmą, labai dažną ar nereguliarų širdies plakimą arba jei nustojate prakaituoti ar pradedate drebėti. Atsisėskite vėsioje vietoje, atsigerkite vandens ir, jei nepraeina, kreipkitės pagalbos.
Šaltiniai
- Hannuksela M., Ellahham S. Benefits and risks of sauna bathing. The American Journal of Medicine, 2001.
- Laukkanen J. A. et al. Cardiovascular and other health benefits of sauna bathing: a review of the evidence. Mayo Clinic Proceedings, 2018.
- Kukkonen-Harjula K., Kauppinen K. Health effects and risks of sauna bathing. International Journal of Circumpolar Health, 2006.
- American College of Obstetricians and Gynecologists. Physical activity and exercise during pregnancy and the postpartum period. Committee Opinion 804, 2020.
- Garolla A. et al. Seminal and molecular evidence that sauna exposure affects human spermatogenesis. Human Reproduction, 2013.
Bendra informacija, ne medicininė konsultacija.
