Paieškokite pirties naudos ir rasite visko: nuo ilgesnio gyvenimo iki detokso. Dalis to remiasi tvirtais kohortiniais tyrimais, kuriuose tūkstančiai žmonių buvo stebimi dešimtmečius. Dalis nesiremia niekuo. Šiame puslapyje dažniausi teiginiai surikiuoti pagal įrodymų svorį, kad žinotumėte, ką reguliarus pirties įprotis realiai gali duoti.

Širdis ir kraujotaka: tvirčiausi įrodymai

Atskaitos tyrimas – Kuopio kohorta rytų Suomijoje: 2 315 vidutinio amžiaus vyrų, stebėtų vidutiniškai 20 metų. Palyginti su vyrais, kurie pirtyje lankėsi kartą per savaitę, lankiusiųjų 4–7 kartus per savaitę staigios kardialinės mirties rizika buvo 63 % mažesnė, o mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 50 % mažesnė. Bendras mirtingumas buvo 40 % mažesnis. Tyrėjai atsižvelgė į fizinę formą, rūkymą, kraujospūdį, cholesterolį ir pajamas, ir ryšys išliko.

Kodėl karštis tai darytų? Seanso metu širdies ritmas pakyla iki 100–150 dūžių per minutę, kraujagyslės išsiplečia, o po to kraujospūdis sumažėja. Dažnai kartojant tai labai panašu į lengvo fizinio krūvio treniruotę kraujagyslėms. 2018 m. Mayo Clinic apžvalga surenka mažesnius tyrimus: žemesnis kraujospūdis po kelių savaičių reguliaraus lankymosi, geresni arterijų standumo rodikliai ir pagerėjusi endotelio funkcija.

Viena pastaba: tai stebimoji suomių vyrų kohorta. Ji rodo stiprų ryšį, o ne įrodytą priežastį. Visą tyrimą rasite straipsnyje Pirtis ir jūsų širdis.

Kraujospūdis: geri įrodymai

Toje pačioje kohortoje dažnas lankymasis pirtyje buvo susijęs su mažesne rizika per 25 metus susirgti hipertenzija. Maži kontroliuojami tyrimai rodo išmatuojamą sistolinio spaudimo sumažėjimą valandomis po seanso ir nedidelį sumažėjimą po kelių savaičių reguliarių seansų. Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, pirmiausia pasitarkite su gydytoju: derinys gali sukelti svaigulį atsistojus. Žr. kam vengti pirties.

Miegas: vidutiniai įrodymai

Vakarinė pirtis pakelia kūno vidaus temperatūrą, o jos kritimas po valandos ar dviejų yra vienas iš kūno signalų miegui. Global Sauna Survey apklausos su 482 reguliariais lankytojais duomenys parodė, kad 83 % nurodė geriau miegantys. Kontroliuojamų miego laboratorijos įrodymų mažiau, todėl šiuos vertiname kaip vidutinius. Laikas svarbiau nei karštis: baikite 1–2 valandas prieš miegą ir seansą laikykite ramų. Mūsų gidas apie pirtį ir miegą aptaria laiką.

Nuotaika ir stresas: vidutiniai įrodymai

Dauguma reguliarių lankytojų pirtį apibūdina kaip ramiausią dienos dalį, ir apklausos duomenys tam pritaria: atsipalaidavimas ir streso mažinimas buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės eina į pirtį. Fiziologija įtikinama: mažuose tyrimuose po seansų krito kortizolis ir kilo endorfinų bei smegenų kilmės neurotrofinio faktoriaus lygis. Tyrimų, pakankamai didelių išmatuoti depresijos ar nerimo rezultatus, kol kas nedaug.

Smegenų sveikata: ankstyvi įrodymai

Kuopio kohortoje buvo stebima ir demencija. Vyrų, kurie pirtyje lankėsi 4–7 kartus per savaitę, demencijos rizika buvo 66 % mažesnė, o Alzheimerio ligos – 65 % mažesnė nei lankiusiųjų kartą per savaitę. Tai viena kohorta, o atvejų skaičius nedidelis, todėl laikykite tai perspektyvia užuomina, o ne nustatytu faktu.

Atsigavimas ir raumenų skausmas: prieštaringi įrodymai

Karštis padidina kraujo tėkmę į raumenis, ir daug sportininkų pirtį naudoja po treniruotės. Maži tyrimai rodo mažesnį juntamą raumenų skausmą ir šiokį tokį ištvermės pagerėjimą, kai seansai pridedami prie treniruočių bloko, bet kiti poveikio rezultatams neranda. Pirtis – atsigavimo priemonė, o ne miego ir maisto pakaitalas.

Kvėpavimo sistemos sveikata: ankstyvi įrodymai

Suomių kohortoje dažnas lankymasis pirtyje buvo susijęs su retesniais plaučių uždegimo ir lėtinių kvėpavimo takų ligų atvejais. Šiltas drėgnas oras kai kuriems žmonėms gali palengvinti kvėpavimą, bet nėra įrodymų, kad jis gydo infekcijas.

Svorio metimas ir detoksas: mažai arba jokių įrodymų

Po pirties svarstyklės rodo mažiau, nes netekote vandens, o atsigėrę jį susigrąžinate. Išeikvota energija kukli: skaičius rasite straipsnyje ar pirtis degina kalorijas?. „Detoksas“ per prakaitą literatūroje neturi jokio pagrindo; šį darbą atlieka kepenys ir inkstai, o prakaitas – daugiausia vanduo ir druska.

Kaip atrodo dozė

Visuose tyrimuose nauda augo kartu su dažnumu: 2–3 seansai per savaitę pranoko vieną, o 4–7 pranoko ir juos. 19 minučių ar ilgesni seansai davė geresnį rezultatą nei trumpesni nei 11 minučių. Temperatūra visuose suomių tyrimuose buvo apie 80–100 °C – įprastas tradicinės pirties intervalas. Mūsų dozės gidas paaiškina, kaip prie to prieiti neskubant, o temperatūros gidas – kaip karštis turėtų jaustis.

Išlikite sąžiningi

Pirtis – vienas iš nedaugelio įpročių, kurio didžiausias tyrimas trunka 20 metų, o rezultatai kaskart tikrinant rodo tą pačią kryptį. Tai daug ko verta. Vis dėlto tai įprotis, o ne gydymas. Stebėkite, ką ji daro jums – jūsų miegui, ramybės pulsui ir savijautai kitą rytą – ir leiskite tam nuspręsti, kaip dažnai eiti.

Klausimai

Ar pirtis naudinga širdžiai?

Geriausias įrodymas – 20 metų trukęs suomių tyrimas su 2 315 vyrų: tų, kurie pirtyje lankėsi 4–7 kartus per savaitę, rizika mirti nuo širdies ligų buvo maždaug perpus mažesnė nei lankiusiųjų kartą per savaitę. Tai ryšys, o ne priežastingumo įrodymas, bet poveikis buvo didelis ir išliko atsižvelgus į fizinę formą, rūkymą ir kraujospūdį.

Kiek kartų per savaitę reikia lankytis pirtyje, kad pajustumėte naudą?

Suomių tyrimuose nauda augo kartu su dažnumu: 2–3 seansai per savaitę buvo geriau nei vienas, o 4–7 – dar geriau. Svarbi buvo ir seanso trukmė: 19 minučių ar ilgesni seansai davė geresnį rezultatą nei trumpesni nei 11 minučių. Pradėkite nuo mažiau ir didinkite palaipsniui.

Ar pirtis išvalo organizmą nuo toksinų?

Nė vienas tyrimas nerodo, kad su prakaitu pasišalintų reikšmingas toksinų kiekis. Prakaitas – daugiausia vanduo ir druska; valymo darbą atlieka kepenys ir inkstai. Skysčių papildymas po seanso svarbus kur kas labiau nei bet koks detokso efektas.

Šaltiniai

  1. Laukkanen T., Khan H., Zaccardi F., Laukkanen J. A. Association between sauna bathing and fatal cardiovascular and all-cause mortality events. JAMA Internal Medicine, 2015.
  2. Laukkanen J. A., Laukkanen T., Kunutsor S. K. Cardiovascular and other health benefits of sauna bathing: a review of the evidence. Mayo Clinic Proceedings, 2018.
  3. Hussain J., Cohen M. Clinical effects of regular dry sauna bathing: a systematic review. Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine, 2018.
  4. Laukkanen T., Kunutsor S., Kauhanen J., Laukkanen J. A. Sauna bathing is inversely associated with dementia and Alzheimer's disease in middle-aged Finnish men. Age and Ageing, 2017.
  5. Hussain J. N., Greaves R. F., Cohen M. M. A hot topic for health: results of the Global Sauna Survey. Complementary Therapies in Medicine, 2019.

Bendra informacija, ne medicininė konsultacija.